tuopradžios

tuoprãdžios adv. žr. tuopradėm: 1. AruP82 Regėti, kaip pulkai vaisko traukia tuopradžios iš vienos vietos į kitą TŽVII338. Tuopradžios prašykiat Dievą, kad visus o visus attrauktų nuo girtybės Sz. Ar tu avieną tuopradžios ėdi ir pasnyko niekad nežinai dėl save? rš. 2. Šitai klapčius atneša trisdešimts rublių naujų, šviesių – nors tuopradžios skaityk Sz.